D.U.K.

Pirkėjas, Lietuvoje įsteigta uždaroji akcinė bendrovė, perka cukrų iš tiekėjo, kurio metinė apyvarta didesnė nei  350 mln. EUR. Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje  draudimo įstatymo nuostatos tokiu atveju nėra taikomos. Tačiau cukrus taip pat laikytinas žemės ūkio produkcija, remiantis sąvokomis, pateikiamomis LR atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme. Pastarajame įstatyme nėra nuostatų, kad jis netaikomas tuo atveju, jei tiekėjo pajamos viršija 350 mln. EUR. Mano vertinimu, cukrus, kaip prekė, patenka į abiejų įstatymų taikymo sritį, todėl kyla klausimas – ar tokiam cukraus tiekėjui taikomi privalomi atsiskaitymo terminai (60 d.), ar vis tik šalys laisvos nusistatyti savo terminus, įvertinus, kad tiekėjo pajamos viršija 350 mln. EUR
 

Patvirtiname, kad pagal Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 1 straipsnio 7 dalies 1 punktą, šis įstatymas netaikomas vertinti galimus nesąžiningus veiksmus, kai juose dalyvauja žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjai, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra 350 milijonų eurų ir daugiau. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 5 straipsnyje yra nurodyti atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminai ūkio subjektų sudaromose sutartyse. Pažymėtina, kad draudžiama sudaryti sutartis, kurių nuostatos prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms.