Korupcija (lot. corruptio – „gadinimas“, „papirkimas“) yra suvokiama kaip bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys, piktnaudžiavimas patikėta galia siekiant asmeninės naudos.
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas numato, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos yra:
- kyšininkavimas;
- tarpininko kyšininkavimas;
- papirkimas;
- piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas;
- piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais;
- dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas;
- sukčiavimas;
- turto pasisavinimas ar iššvaistymas;
- tarnybos paslapties atskleidimas;
- komercinės paslapties atskleidimas;
- neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas;
- nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas;
- kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą;
- kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.
Nulinės tolerancijos korupcijos politika (2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. VĮ-(1.1)-024)
BENDRA INFORMACIJA
Korupcija kenkia...
- Ekonomikai (gali sumažėti šalies ūkio efektyvumas ir rinkos konkurencija, pablogėti gaminamų prekių ir paslaugų kokybė, prarandamas verslininkų pasitikėjimas valstybės institucijomis ir pan.);
- Politiniam-socialiam gyvenimui (atsiranda socialinė įtampa, veikianti šalies ekonomiką ir politinį stabilumą, mažėja piliečių pasitikėjimas valstybe ir demokratija ir pan.);
- Valstybiniam valdymui (blogėja viešojo administravimo kokybė, atsiranda neoficiali sprendimų priėmimo sistema ir pan.);
- Tarptautiniams santykiams (mažėja šalies prestižas, prarandama dalis galimų investicijų ir pan.).
- Korupcijos prevencija teisės aktuose apibrėžiama kaip korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimas ir šalinimas sudarant bei įgyvendinant atitinkamų priemonių sistemą, taip pat poveikis asmenims, siekiant atgrasinti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo.
TEISINĖ ATSAKOMYBĖ
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225–230 straipsniai:
- Numato baudžiamąją atsakomybę už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas: kyšininkavimą, papirkimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir kt. Maksimali galima bausmė numatyta už kyšininkavimą (kai kyšio vertė didesnė nei 250 MGL) – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
- Baudžiamoji atsakomybė numatyta ir kyšio davėjui – maksimali galima bausmė numatyta už papirkimą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.
- Dėl korupcinių nusikalstamų veikų taip pat „kenčia“ tiek kyšio davėjo, tiek kyšio ėmėjo moralė: patiriama gėda dėl tokių veikų atlikimo, pasireiškia neigiama visuomenės nuomonė tokio asmens atžvilgiu ir pan.
PRIVAČIŲ INTERESŲ DEKLARAVIMAS
Kiekvienas Agentūros viešųjų pirkimų komisijos narys, viešųjų pirkimų ekspertas bei Agentūros direktoriaus paskirtas asmuo(-enys) atlikti supaprastintus pirkimus privalo deklaruoti privačius interesus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją.
- Privatūs interesai – Agentūroje dirbančių asmenų asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.
- Artimi asmenys – Agentūroje dirbančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai.
- Interesų konfliktas - situacija, kai Agentūroje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas (ar pavedimą), privalo priimti (ar dalyvauti priimant) sprendimą, kuris yra susijęs ir su jo privačiu interesu. Jeigu Agentūroje dirbantis asmuo patenka į interesų konflikto situaciją ir nenusišalina, t. y. priima ar dalyvauja priimant sprendimą, susijusį ir su jo privačiu interesu, jis pažeidžia prievolę vengti interesų konflikto ir pareigą nusišalinti.
Daugiau informacijos apie tai, kaip atpažinti interesų konfliktą, bei nusišalinimą galima rasti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos internetinėje svetainėje:
- Deklaravimas yra aktualus tęstinis (ne metinis, nesusijęs su pajamų ir turto deklaravimu);
- Pateikti/patikslinti/papildyti deklaraciją reikia per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos;
- Paaiškėjus naujoms interesų konfliktą galinčioms kelti aplinkybėms, deklaraciją privalu papildyti nedelsiant, bet ne vėliau, nei per 7 kalendorines dienas;
- Privačių interesų deklaracijos teikiamos per Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS);
- Tikslinti deklaraciją reikia anksčiau teiktos deklaracijos pagrindu (spausti mygtuką tokiu pavadinimu VMI "EDS" sistemoje).
PRANEŠTI APIE KORUPCINIO POBŪDŽIO VEIKĄ AGENTŪROJE GALITE:
- tiesiogiai Lietuvos Respublikos prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba ikiteisminio tyrimo įstaigai, taip pat pranešimas gali būti pateiktas Agentūros vidiniu kanalu
PAREIGA PRANEŠTI APIE KORUPCINIO POBŪDŽIO VEIKĄ
- Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui atsirado pareiga pranešti apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, išskyrus veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai, jei jis gavo neginčijamų duomenų, liudijančių šios veikos padarymą, arba pats stebėjo ar kitaip fiksavo šios veikos padarymą ir jei teisės aktuose nėra nustatyta praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų.
- Toks pranešimas turi būti pateikiamas per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką momento. Jis turi būti praneštas Lietuvos Respublikos prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba ikiteisminio tyrimo įstaigai, taip pat gali būti pateiktas Agentūros vidiniu kanalu.
KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS VERTINIMAS
