Pagal Įstatymo 4 straipsnį draudžiama:
- vienašališkai keisti sutarties sąlygas;
- atsiskaityti vėliau nei įstatyme nustatyti terminai (30 arba 60 dienų);
- atšaukti greitai gendančių produktų užsakymą, jeigu lieka per mažai laiko juos realizuoti;
- reikalauti tiekėjo atlikti bet kokius mokėjimus, nesusijusius su tiekėjo žemės ūkio ir maisto produktų pardavimu, jeigu tai nenumatyta sutartyje;
- reikalauti sumokėti už sugedusius arba prarastus žemės ūkio ir maisto produktus, jeigu jie perduoti pirkėjui ir sugedimas arba praradimas įvyko ne dėl tiekėjo aplaidumo ar kaltės;
- pirkti nesudarius rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties;
- disponuoti tiekėjo komercinėmis paslaptimis, jas viešinti;
- taikyti atsakomąsias komercines priemones tiekėjui, kai jis naudojasi savo teisėmis, kurios nustatytos sutartyje, arba teisės aktuose;
- reikalauti atlyginti išlaidų, susijusių su vartotojų skundu, jeigu žala atsirado ne dėl tiekėjo apdairumo ar kaltės;
- grąžinti neparduotus produktus už juos nesumokėjus.
