Naujienos

Šią savaitę žemės ūkio ministras patvirtino 2024 m. šviečiamosios gyvulininkystės programos (Programa) dalyvių sąrašą. 

Šiais metais Programoje dalyvaus 40 švietimo įstaigų: 15 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų, įgyvendinančių Programos I modulį, 15 pradinio ugdymo įstaigų, įgyvendinančių Programos II modulį (1-4 klasė) ir 10 pagrindinio ugdymo įstaigų, įgyvendinančių Programos III modulį (5-8 klasė). 

Programos dalyviams pagal kiekvieną modulį yra parengta edukacinė medžiaga lietuviško gyvulininkystės sektoriaus pristatymui: 

- informaciniai videofilmai apie ūkinius gyvūnus, edukacinis-informacinis filmas „Ūkio ir gamtos darna“, supažindinantis mokinius su darnios gyvulininkystės principais, 

- interaktyvus žaidimas I modulio Programos dalyviams, 

- virtuali ekskursija po ūkinių gyvūnų ūkį II modulio Programos dalyviams, 

- virtuali ekskursija po mokslo ir studijų įstaigą III modulio Programos dalyviams.

- Mažieji Programos dalyviai bus aprūpinti užduočių ir spalvinimo knygelėmis, moksleiviai – užduočių knygelėmis, o auklėtojos ir pedagogės – metodine medžiaga (el. versija). Programos dalyviai, naudodami mokomąją medžiagą ir metodines bei vaizdines priemones, turės savarankiškai organizuoti šviečiamąją veiklą savo įstaigoje – surengti mažiausiai vieną šviečiamąjį gyvulininkystės renginį (teminę valandėlę, žaidimą, viktoriną, seminarą, lauko dieną, pažintinę išvyką ar kt.). 

Artėjant Kaziuko mugei Kaune, kuri šurmuliuos jau kitą savaitgalį, bei ruošiantis prekybos sezonui tautinio paveldo produktų kūrėjams bei šių produktų pirkėjams pravartu žinoti, kaip mugėse tokie produktai yra ženklinami. Tradicinių amatų meistrai sertifikavę tautinio paveldo produktus ar paslaugas teisės aktų tvarka yra įpareigojami laikytis tradicinės gamybos ir tradicinių paslaugų teikimo reikalavimų.

Praėjusį savaitgalį Vilniuje vykusioje kasmetinėje Kaziuko mugėje buvo vertinama tautinio paveldo produktų atitiktis tradicijai bei kaip amatininkai laikosi tautinio paveldo sertifikuotiems gaminiams taikomų reikalavimų. Dauguma tikrintų amatininkų laikėsi visų tautinio paveldo produktams taikomų reikalavimų: gamintojai prekybos vietose prekiavo tradiciniais tautinio paveldo produktais, darbai atlikti laikantis etninės kultūros tradicijų, gaminiai buvo paženklinti produktų kategoriją atitinkančiais ženklais. Gera praktika – prekybos vietoje pirkėjams matomoje vietoje padėti tautinio paveldo sertifikatų kopijas. 

Žiemą amatininkai pasitiko Kuršėnuose sveikindami sėkmingiausius metų tradicinius amatininkus bei tradicinių amatų centrą. Agentūros bei Žemės ūkio ministerijos kasmet rengiamoje metinėje konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“ juos apdovanojo ir premijas įteikė Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus, kuris pažymėjo, kad išrinkti geriausius iš gražaus - bemaž tūkstantį siekiančio - tradicinių amatininkų būrio yra nelengva užduotis. 

„Geriausi žmonės yra amatininkai, nes būtent jie sukūrė mūsų valstybę ir vis dar tebekuria Lietuvos identitetą“, - konferencijos atidarymo metu kalbėjo VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros Verslumo skatinimo ir tautinio paveldo skyriaus vedėjas Paulius Uleckas. Prie sveikinimų prisijungė ir Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius, dėkodamas amatininkams už triūsą ir kūrybą prisidedant prie kultūros bei papročių išlaikymo ir linkėdamas, kad tradicijas būtų tęsiamos bei puoselėjamos idant šalis nepaskęstų globalizacijos mados liūne.

Verpimas – tai kelionė. Labai spalvota ir nenuobodi! Rankomis suverpti siūlai visiškai kitokie: kiekvienas turi savo istoriją, kiekvienas yra unikalus ir labai nepaprastas... Todėl ir gaminiai, pagaminti iš tokių siūlų, yra visiškai kitokie – išskirtiniai, ilgiau dėvisi, ir, žinoma, turi savo kainą. 

Agnės Miknevičiūtės darbai liepos pradžioje Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų sertifikavimo ir tradicinių amatų meistrų atestavimo ekspertų komisijos pripažinti kaip atitinkantys vilnoniams verpalams taikomus tautinio paveldo reikalavimus. Jie buvo sertifikuoti ir nuo šiol bus žymimi tautinio paveldo ženkliuku. Rugsėjo pabaigoje tokiame posėdyje komisijai svarstyti pateikti dar 9 prašymai.

Verpimo tradicijos tęsiamos Kaune

Agnė puoselėja senąsias verpimo tradicijas. Kaune gyvenanti moteris yra sukaupusi daug žinių apie įvairius vilnos paruošimo bei apdirbimo būdus, senovinius bei šiuolaikinius verpimo instrumentus. Daug instrumentų turi ir namuose. Kuria įvairius vilnonius (ir ne tik!) verpalus, iš kurių audžia, mezga. Savo gaminius pristato mugėse bei internete. Jie žinomi visoje Lietuvoje, o socialiniuose tinkluose randami pavadinimu „Vėjo Sielos“.

Žemės ūkio ministerija kartu su VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (toliau – Agentūra) skelbia konkursą sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatininkų ir tradicinių amatų centrų premijoms gauti.

Premijų tikslas – įvertinti sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatų centrų ir tradicinių amatininkų veiklą ir juos paskatinti.

Kandidatūras premijai gauti gali siūlyti savivaldybių administracijos, miestų ir rajonų kultūros ir švietimo įstaigos, asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, pavieniai asmenys (toliau – pareiškėjai) nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 30 d. Agentūrai el. paštu info@zua.lt.

Ruoškime roges vasarą, kad žiemą visi smagiai suvažiuotume į kasmetinę konferenciją „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas”. Konferencijos metu bus paskelbti ir apdovanoti sėkmingiausiai dirbantys tradicijų puoselėtojai.

Artėja paraiškų sėkmingiausiai dirbančiam tradiciniam amatininkui ir tradicinių amatų centrui premijuoti teikimo metas. 

Nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 30 d. kviesime teikti kandidatūras sėkmingiausiai dirbančio amatininko ir tradicinių amatų centro premijoms gauti. Nors laiko dar šiek tiek liko, tačiau raginame medžiagą ruošti jau dabar.

Skiriamų premijų tikslas – įvertinti sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatų centrų ir tradicinių amatininkų veiklą ir juos paskatinti. Tradiciškai gruodžio mėnesį bus surengta Tautinio paveldo konferencija, kurios metu bus paskelbti ir apdovanoti sėkmingiausiai dirbantys tradicijų puoselėtojai.

Ar žinote, kiek reikia minkyti kibino tešlą? O tai, kad šimtalapį totoriai kepa tik Lietuvoje? Neretai ieškome, ką naujo patirti, sužinoti, kur nukeliauti su šeima ar draugais. Užtenka tik praverti vieno iš tradicinių amatų centrų duris ir liksite maloniai nustebinti, šįkart mestelkime žvilgsnį į Trakus, Anykščius ir mažai girdėtą Upytę.

Kas sieja šimtalapį ir laikraštį? Trakų krašto tradicinių amatų centras – tai daugiafunkcė erdvė, kurioje dalintis savo kultūra, tradicijomis ir žiniomis bei įgyvendinti veiklas gali skirtingų tautų žmonės. Svarbu tai, kad jie gali realizuoti save ir taip pat dalintis patirtimi su žmonėmis, besidominčiais amatais, istorija ar ieškančiais tiesiog įdomios veiklos ar potyrių su šeima bei bičiuliais.

Penktadienį Anykščių menų inkubatoriuje metinėje tautinio paveldo konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“ apdovanoti sėkmingiausiai dirbantys tradiciniai amatininkai ir amatų centras. Jiems premijas įteikė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Žemės ūkio ministerija kasmet skiria premijas sėkmingiausiai dirbantiems tradiciniams amatininkams ir tradicinių amatų centrui. Tautinio paveldo produktų, tradicinių mugių, tradicinių amatų mokymo programų, tradicinių amatų meistrų sertifikavimo ir atestavimo ekspertų komisija vertina geriausius iš geriausiųjų ir teikia siūlymus premijuoti atrinktus kandidatus Žemės ūkio ministerijai. Premijų teikimą organizuoja VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra. 

Šiemet sėkmingiausiai dirbančiais tradiciniais amatininkais ir tradicinių amatų centru pripažinti:

Sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatininkų ir amatų centro iškilmingas apdovanojimas jau gruodžio 9 d.  metinėje tautinio paveldo konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“. Šiais metais renginys įvyks Anykščių menų inkubatoriuje.

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra kartu su Žemės ūkio ministerija gruodžio 9 d. kviečia susiburti visos Lietuvos amatininkus ir kartu aptarti, padiskutuoti ir pasidalinti sava patirtimi konferencijoje, ieškant geriausių sprendimų išsaugant Lietuvos tautinį paveldą. Konferencijos metu bus apdovanojami sėkmingiausiai dirbantys tradiciniai amatininkai ir tradicinių amatų centras. 

Konferencija skirta atkreipti dėmesį į mūsų tradicinių amatų puoselėjimą, išsaugojimą ir perdavimą ateities kartoms. Tautodailininkė Marija Liugienė pasidalins savo įžvalgomis apie šiaudinių sodų pynimo tradicijos išsaugojimo svarbą bei populiarinimą už Lietuvos ribų. Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų name vadovė Regina Lukminienė pristatys šio etninio regiono iššūkius saugant ir perduodant tradicijas. Švenčionių krašto patirtimi saugant ir puoselėjant vietos amatus dalinsis Nalšios muziejaus direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veiklai dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė.

Laukia linksma šeimininkų – anykštėnų padėka su Živile Žarskute, Respublikinio pasakotojų konkurso „Žodzis žodzį gena“ Druskininkuose 2021 metais – laureate. Liūdėti neleis ir  ansambliai: tradicinių kanklių – „Laumakė“ bei folkloro – „Valaukis“.

Konferencijos dalyviai kviečiami aplankyti ir šalia veikiantį praėjusių metų konkurso nugalėtoją – Anykščių rajono tradicinių amatų centrą. 
Renginio moderatorius ir siela – charizmatiškoji Zita Kelmickaitė.

Žemės ūkio ministerija kartu su VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (toliau – Agentūra) skelbia konkursą sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatininkų ir tradicinių amatų centrų premijoms gauti.

Premijų tikslas – įvertinti sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatų centrų ir tradicinių amatininkų veiklą ir juos paskatinti. 

Sėkmingiausiai dirbančio amatininko ir tradicinių amatų centro kandidatūras premijoms gauti gali siūlyti savivaldybių administracijos, miestų ir rajonų kultūros ir švietimo įstaigos, asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, pavieniai asmenys (toliau – pareiškėjai)  nuo rugsėjo 1 iki 30 dienos Agentūrai el. paštu info@zua.lt.

Mediena – labiausiai paplitusi statybinė medžiaga. Medienos teigiamos savybės yra žinomos nuo gilios senovės, todėl Lietuvoje viena iš stogų dangų yra malksnos, vadinamosios skiedros. Pirmą kartą skiedriniai stogai rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1604 metais Karaliaučiuje išleistoje instrukcijoje, kur pažymėta, kad lietuviškų namų ir dūminių pirkių stogams sunaudojama daug eglių žievės (maukos) ir dėl to padaroma didelė žala miškams. Liepta minėtus trobesius dengti moliu arba skiedromis.

Skiedriniai stogai ir jų dangos Lietuvoje plačiau paplito po Pirmojo pasaulinio karo, pakeisdami šiaudinius stogus, nors kai kuriose teritorijose neprigijo. Mažojoje Lietuvoje išliko tradicija stogus dengti nendrėmis, kurios gausiai auga Nemuno deltoje ir Kuršių marių pakrantėje, o turtingesni Suvalkijos ūkininkai šiaudinius stogus keitė iš Vokietijos parsivežtomis molinėmis čerpėmis, vietinių vadinamomis dokalkomis, taip pat parsiveždavo čerpių formas ir patys pasigamindavo reikiamą kiekį stogo dangos iš vietinės žaliavos. Skiedriniai stogai ir jų danga buvo labiau paplitusi miškingose vietovėse.

Ruoškime roges vasarą, kad žiemą visi smagiai suvažiuotume į kasmetinę konferenciją „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas”, kuri vyks Anykščių rajono Tradicinių amatų centre Niūronyse! Konferencijos metu bus paskelbti ir apdovanoti sėkmingiausiai dirbantys tradicijų puoselėtojai.

Nuo rugsėjo 1 d. kviesime teikti kandidatūras sėkmingiausiai dirbančio amatininko ir tradicinių amatų centro premijai gauti. Nors laiko dar šiek tiek liko, tačiau raginame medžiagą ruošti jau dabar.

Skiriamų premijų tikslas – įvertinti sėkmingiausiai dirbančių tradicinių amatų centrų ir tradicinių amatininkų veiklą ir juos paskatinti.