D.U.K.

Ar maisto papildų pirkimo-pardavimo sutartims taikomos NPPD įstatymo nuostatos?
 

Siekiant nustatyti, ar maisto papildų pirkimas-pardavimas patenka į NPPD įstatymo teisinio reguliavimo ribas, visų pirma reikia įvertinti, ar maisto papildas yra laikomas žemės ūkio ir maisto produktu Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo atžvilgiu. 

Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje yra nurodyta, jog žemės ūkio ir maisto produktai – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede (nuoroda: spausti čia) nurodyti produktai ir juos perdirbus pagaminami tame priede nenurodyti maistui skirti produktai. 

Pagal 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002 nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras maistu laikoma medžiaga arba produktas perdirbtas, perdirbtas iš dalies, arba neperdirbtas, kurį žmogus nurys, arba pagrįstai tikimasi, kad jis jį nurys.

Maisto papildai pagal teisinį reglamentavimą patenka į maisto teisinę reguliavimo sritį. Vadovaujantis 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo 2 straipsnio a punktu, maisto papildai apibrėžti kaip maisto produktai.

Nustačius, kad maisto papildas priskirtinas maistui ir yra pagamintas iš SESV I priede nurodytų žemės ūkio ir maisto produktų, arba yra pagamintas perdirbus šiame priede nurodytus žemės ūkio ir maisto produktus, šiam maisto papildui turi būti taikomas NPPD įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas.