Naujienos

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos deleguoti užsienio šalyse reziduojantys specialieji atašė atidžiai seka situaciją kuruojamose rinkose ir nuolat informuoja apie ją VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrą. Jau tampa akivaizdu, kad dėl pasaulyje susiklosčiusios situacijos visos didžiausios tarptautinės prekybos dalyvės patiria žemės ūkio ir maisto produktų prekybos srautų sumažėjimą. Dėl šios priežasties daugelis vyriausybių savo šalyse imasi ekonomikos skatinimo priemonių.

Vokietija kovoja su krizės sukeltais padariniais

Prasidėjus koronaviruso pandemijai išaugo politikos ir visuomenės dėmesys žemės ūkiui ir šalies apsirūpinimui maistu. Vokietijos vyriausybė žemės ūkį ir maisto pramonę įtraukė į „sisteminės infrastruktūros sektorių“ (sektoriai, kuriems suteikiama išskirtinė svarba krizės ir karantino sąlygomis) sąrašą. Sisteminiais sektoriais taip pat laikomi sveikatos ir medicinos pramonė ir sistema, prekyba ir kiti kasdieninius poreikius užtikrinantys sektoriai.

Maisto rinkoje pandemijos pradžioje stebėtas paklausos šuolis tam tikrų produktų grupėse - duonos miltų mišinių (padidėjo 169 proc.), konservuotų sriubų (150 proc. augimas), ilgo galiojimo pieno (paklausa paaugo 56,5 proc.) pastaruoju metu vėl pradėjo mažėti, tačiau ir toliau stebima padidėjusi maisto produktų paklausa lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Nors oficialių statistinių duomenų kol kas nėra, pastebimas kai kurių įvežtinių maisto produktų (pvz. mėsos gaminiai, vynas, sūris, pomidorai) ženklių nuolaidų pagausėjimas, kas sietina su sumažėjusiu įvežtinių prekių vartojimu.

Šios tendencijos gali turėti neigiamos įtakos lietuviškų maisto produktų eksportui į Vokietiją, kuris pastaruosius metus buvo vienas didžiausių eksporto struktūroje ir vidutiniškai siekė beveik 10 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto. Vokietija jau keletą metų iš eilės yra viena svarbiausių lietuviškos kilmės maisto produktų eksporto krypčių, todėl pokyčiai jos rinkoje gali turėti įtakos lietuviškos kilmės maisto produktų eksporto apimčių sumažėjimui.

Nepaisant nepalankių aplinkybių tarptautinei prekybai, Vokietijos ekonominė ir politinė reikšmė ES lygiu gali dar labiau išaugti. Siekiant įveikti ateities ES iššūkius Vokietijos indėlis gali būti lemiamas. Atsižvelgiant į Vokietijos rinkos svarbą lietuviškos kilmės eksportui bei įvertinant nepalankią situaciją kitose pasaulio rinkose,  tikėtina, jog Vokietijos ekonominis vaidmuo taps dar svarbesnis.

Japonija ieško būdų įveikti krizę

Nuo eksporto priklausoma Japonijos ekonomika (pavyzdžiui, šalis importuoja apie 60 proc. maisto produktų) susiduria su tiekimo sutrikimais, todėl siekia užtikrinti netrukdomą prekių judėjimą. Pagrindinis pavojus yra jūrų keliai ir uostai, kurių veiklai sutrikus taptų neįmanoma atgabenti į šalį produktų dideliais kiekiais.  

Japonijos vyriausybė paskyrė 990 mlrd. JAV dolerių paramos paketą ekonomikai skatinti. Be to, nuspręsta paskirstyti tarifines kvotas ES šalių maisto produktams (paruošti maisto produktai, miltų mišiniai, įvairūs pieno produktai ir kt.), kuriems gali būti taikomas sumažintas importo tarifas. Tarifinių kvotų sistemoje gali dalyvauti tik Japonijoje registruoti ūkio subjektai, kurie išreiškia norą importuoti produktus pagal numatytus tarifus.

ES visų valstybių narių vardu pateikė prašymą Japonijos žemės ūkio ministerijai, kad esant sudėtingai situacijai dėl Covid-19 būtų leidžiama išduoti elektroninius veterinarinius ir fitosanitarinius sertifikatus. Japonijos ŽŪM sutiko laikinai leisti naudoti el. formas, o originalius sertifikatus pasienio postams bus galima pateikti vėliau.

Lietuvos įmonėms, eksportuojančioms į Japoniją pieno produktus, primename, kad yra suderintas naujos formos veterinarinis sertifikatas pieno produktų įvežimui į Japoniją, kuris pradės galioti nuo š. m. birželio 1 d. Kroviniams, kurie į šią šalį atvyks iki birželio 1 d., naudojamas šiuo metu galiojančios formos sertifikatą, o nuo birželio 1 d. kroviniai į Japoniją bus įleidžiami tik su naujos formos sertifikatu. Jei bus dėl tam tikrų priežasčių nespėta gauti naujos formos sertifikato, Japonijos ŽŪM leidžia pateikti papildomą raštą su trūkstamų duomenų patvirtinimu.

Kinija grįžta į vėžes

Per pirmąjį š. m. ketvirtį Kinijos makroekonominiai rodikliai stipriai nukrito, BVP augimas sumažėjo 6,8 proc. Pajamų neturėjęs Kinijos pramonės pelnas per pirmuosius du metų mėnesius susitraukė 38 proc., beveik pusė milijono bendrovių užsidarė. Kovo mėn. bendras pardavimų skaičius sumažėjo 15,8 proc., o ketvirčio - 19 proc. Kovo mėnesį Kinijos mažmeninės prekybos pramonė sumažėjo 15,8 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Siekdama ekonomikos atsigavimo, Kinijos Vyriausybė ėmėsi specialiųjų priemonių, viena iš kurių tapo  vartojimo talonai mažmeninės prekybos atsigavimui skatinti. Šiuo tikslu vietos valdžios institucijoms leista išduoti gyventojams vartojimo kuponus ir taip paraginti juos atnaujinti įprastus vartojimo įpročius.

Kinijos žemės ūkio ir kaimo reikalų ministerija daug dėmesio skiria situacijos pasaulinėje žemės ūkio produktų rinkoje stebėsenai, nacionalinei politikai ir priemonėms, skirtoms užsienio prekybai stabilizuoti, įgyvendinti naujus prekybos skatinimo metodus, skatinti importo įvairinimą. Ekspertų vertinimu, dėka šių priemonių šiemet šalyje prekyba žemės ūkio ir maisto produktais išlaikys augimo tendencijas, o ypač išaugs mėsos produktų importo apimtys. Manoma, kad kiaulienos importo apimtys lyginant su praėjusiais metais išaugs iki 32,7 proc., jautienos ir avienos importo augimo tempai sieks atitinkamai 6,1 proc. ir 4,8 proc., numatomas paukštienos importo apimčių augimas iki 7,5 proc. Didėjant gyventojų skaičiui, šalyje taip pat  išlieka aukštos kokybės kviečių poreikis, nuolat didėja ir suvartojimas. Dėl vietinių kviečių gamybos ir paklausos spragų tikimasi, kad jų importas padidės nuo 3,9 mln. tonų 2020 m. iki 5,83 milijono tonų 2029 m.  Pieno produktų vartojimas šalyje stabiliai auga, numatomas importo augimas iki 3,3 proc. Be to, šalyje prognozuojama gerokai didesnė perdirbtų maisto produktų paklausa.

JAV sėkmingai įveikia ekonominius iššūkius

Šalis sėkmingai sprendžia pandemijos sukeltas problemas. Per vasario - balandžio mėn. JAV nėra padaryta jokių išskirtinių su COVID-19 susijusių importo reikalavimų pakeitimų ar papildymų. Taip pat nėra gauta jokių žinių dėl muitinės procedūrų ir logistikos sutrikimų, įvežant produktus į šalį.

Pieno perdirbimo sektorius kol kas nepatiria didesnių problemų, produktų tiekimas nesutrikęs. Prognozuojama, kad dėl neaiškumų, kiek ir kokiose JAV valstijose dar tęsis įvairūs verslo ir vartotojų judėjimo apribojimai, galėtų augti maisto produktų vartojimas namuose. Lietuviškų pieno produktų eksporto padidėjimas trumpuoju laikotarpiu galimas kartu su bendru visų kitų maisto produktų vartojimo augimu, o geriausias pardavimo JAV rinkoje perspektyvas turėtų įgauti šaldyti lietuviški pieno produktai, tokie kaip valgomieji ledai.

Dėl COVID-19 namuose liekantiems amerikiečiams švieži gaminiai išlieka vartojimo prioritetu, tačiau pastebima, kad pamažu populiarėja ilgesnį gailiojimo terminą turintis maistas - perkama vis daugiau konservuotų produktų. Šiuo laikotarpiu daugiau dėmesio galėtų susilaukti iš Lietuvos į JAV eksportuojami mėsos konservai (2019 m. iš Lietuvos į šią šalį iš viso eksportuota apie 140 t visų mėsos gaminių, iš jų apie 10 t mėsos konservų).

Pastebima, kad pastaruoju metu šaldytų vaisių pardavimai JAV išaugo 24 proc., o šaldytų daržovių – 19 proc. Augant šaldytų ir ilgo galiojimo laiko pakuotėse supakuotų vaisių ir daržovių paklausai, kuri, kaip prognozuojama, bus ilgalaikė, susidaro palankios sąlygos supažindinti su šio sektoriaus produktaiss platesnį JAV vartotojų ratą, o tik nuo 2019 m. pradėtoms eksportuoti ilgo galiojimo laiko pakuotėse ekologiškoms daržovėms ir sriuboms susidaro puiki galimybė įsitvirtinti JAV rinkoje.

2020 m. balandžio 22 d. JAV maisto ir vaistų tarnyba paskelbė gaires, kuriuose skelbiama apie laikinų reikalavimų, susijusių su akredituotų trečiųjų šalių sertifikavimo programa, taikoma užsienio maisto gamybos subjektams ir jų gaminiams, įvedimą. Dokumente nurodoma laikytis lankstaus požiūrio tęsiant sertifikavimo įstaigų akreditacijas - pasibaigus sertifikatų galiojimo laikui, jie vis dar gali būti pripažįstami galiojančiais, jei yra užtikrinamos tam tikros apsaugos priemonės.  

* * *

Šiuo metu niekam nekyla abejonių, kad koronaviruso sukelta krizė turės milžiniškos įtakos ateities ekonomikai. Š.m. balandį Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) išleistoje apžvalgoje prognozuojama, kad 2020 m. pasaulinė prekyba 2020 m. smuks nuo 13 iki 32 proc. PPO ekspertų nuomone, prekybos apimčių, kurios jau anksčiau mažėjo dėl prekybos įtampų, „Brexito“ neapibrėžtumo ir kitų priežasčių, šiemetinis smukimas smarkiai paveiks visą pasaulį ir neišvengiamai turės skausmingų padarinių gyventojams ir verslui.

Pandemijai prasidėjus, daugelyje pasaulio šalių įvestos griežtos karantino priemonės. Daugiau nei pusė pasaulio gyventojų šiuo metu gyvena izoliacijos sąlygomis, ekonominis jų aktyvumas pastebimai sulėtėjo. „Judėjimo apribojimai ir kiti su karantinu sisiję draudimai, skirti mažinti koronaviruso plitimą, sąlygojo, kad darbo rinka, transportas ir kelionės šiandien yra paveikti taip, kaip nebuvo paveikti finansų krizės metais“, – teigiama PPO apžvalgoje. Susitraukusi tarptautinė paklausa, verslo ir prekybos operacijų trikdžiai, tarptautinės produkcijos pasiūlos neužtikrintumas – tai tik dalis problemų, kurios gali sukelti pasaulio rinkų nestabilumą ir padidinti tarptautinio produktų tiekimo riziką.

Viliamasi, jog visai Europai skiriant didesnį dėmesį žemės ūkio ir maisto sektoriaus vaidmeniui užtikrinant apsirūpinimą maistu, susidorojimui su pandemijos iššūkiais pasitarnaus žemės ūkio finansavimas ES lygiu. Tačiau pastebima, jog šiuo metu pagalbos pandemijos padarinių likvidavimu ES priemonių aptarimas nustelbia bendrosios žemės ūkio politikos klausimus. Žemės ūkiui ir maisto pramonei dėl finansinės paramos priemonių gali tekti konkuruoti su kitais sektoriais, kurie dėl pandemijos nukentėjo dar stipriau.