Naujienos

Sveikas, natūralus ir lengvai pasiekiamas maistas: kaip formuoti tokią rinką ir parduoti vietoje užaugintą produkciją pigiai ir paprastai, ko trūksta, kas kliudo? Kodėl trumposios tiekimo grandinės vangiai skinasi kelią? Tokie klausimai kilo birželio 8 d. popietę Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros organizuotoje diskusijoje apie trumpąsias tiekimo grandines Karklėje Lietuvos Kaimo bendruomenių sąskrydžio metu.

Savo patirtimi ir įžvalgimis dalijosi mokslininkai ir praktikai. Diskusiją vedė žemės ūkio ministro patarėja Vitalija Jankauskaitė Milčiuvienė.

Ūkininkas iš Kaišiadorių kritikavo viešųjų pirkimų įstatymą, kuris formuoja rinką tik didiesiems tiekėjams, už borto palikdamas mažus vietos gamintojus. “Viešųjų pirkimų įstatymas mums, nedideliems tiekėjams pastatė sieną, o dabar siūlomos įvairios priemonės, kaip tą sieną perlipti. Gal geriau tą sieną nugriauti?” - diskusijoje siūlė Kaišiadoryse ūkininkaujantis Eugenijus Cikanavičius.

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės Dalios Matukienės nuomone, ne administracijos vadovai turėtų spręsti, iš kokio tiekėjo turi būti maitinami vaikai mokyklose ir darželiuose, o pati bendruomenė. “Juk mums patiems ir svarbiausia, ką ir iš kur valgo mūsų vaikai. Ir tik mes patys geriausiai matome, kas, ką ir kaip augina greta mūsų savuose ūkiuose. Todėl tokiuose sprendimuose turi dalyvauti pati bendruomenė”, - įsitikinusi D.Matukienė.

Į diskusiją susirinkusieji negailėjo pasiūlymų, kaip skatinti trumpųjų tiekimo grandinių dalyvius. Paminėta “Leader” programa; siūlyta trumpųjų tiekimo grandinių skatinimo priemonėse nuimti reikalavimą įsigyti tik naują techniką, kuri yra per brangi; kviesta padidinti paramos intensyvumą.

Ne vienerius metus kūręs mobiliųjų ūkininkų turgelių tinklą, populiarinęs vietos ūkininkų produkciją, žemės ūkio kooperatyvo “Lietuviško ūkio kokybė” direktorius Mindaugas Maciulevičius įsitikinęs, kad tik patys ieškodami galimybių, vienidamiesi smulkūs ūkininkai gali rasti pačius geriausius sprendimus. Jis kvietė visus gamintojus naudotis kiekviena galima niša. “Nors dabar yra populiaru peikti didžiuosius prekybos tinklus, tačiau jie yra puiki niša vietos produkcijai realizuoti. Tereikia paieškoti sąlyčio taškų. Jei patys neieškosime, tos nišos į duris nepasibels”, - savo patirtimis dalijosi M.Maciulevičius.

Diskusijoje atkreiptas dėmesys ir į vartotojų įpročių keitimą. “Kodėl mes, vartotojai, pamirštame sezonines daržoves, kodėl dažnai griebiame neskanų ir mažos maistinės vertės “plastikinį” pomidorą, o nesulaukiame savų - lietuviškų? - klausė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas.

Pasak, diskusijos dalyvių išjudinti šį traukinį labiausiai trūksta švietimo, socialinės reklamos bei informacijos. “Naudojamos netinkamos reklamos priemonės, - įsitikinęs jaunuolis iš Ukmergės. Jo nuomone, būtina užsiauginti jaunimą, o jį galima pasiekti ne reklama per žurnalus ar televiziją, o tik jauniems žmonėms priimtinu būdu - per socialinius tinklus bei “influencerius”.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Verslumo laboratorijos vadovė Aistė Čapienė skatino pradėti nuo savęs: įsitraukti, populiarinti ir skatinti savo socialinių tinklų draugus vartoti atsakingai ir teisingai, kad valgyti morkytę iš vietos ūkininko daržo būtų madinga.