Renkantis daržoves jis patarė vadovautis atstumo ir sezoniškumo principais. „Žmogui palankiausia valgyti tai, kas auga netoliau kaip 500 km spinduliu nuo jo namų“, – sakė VU mokslininkas. Jis taip pat paragino prisiminti ir nuolat valgyti žalialapes daržoves, kurių Lietuvoje tikrai netrūksta. „Jose yra labai daug magnio. Tėvai kartais skundžiasi, kad vaikai nervingi. Na, tai va, valgytų jie visi daugiau žalialapių daržovių, ir būtų ramesni“, – apie natūralų magnio šaltinį priminė mokslininkas.
Vaisių suvalgome vis daugiau, daržovių – per mažai
Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) rekomenduoja, kad suaugusiam žmogui per dieną reikėtų suvalgyti nuo 400 iki 600 g vaisių ir daržovių. Tuo metu lietuviai, anot prof. R.Stuko, vaisių ir daržovių per dieną suvalgo vos 300 g. Taigi, nesuvartoja net minimalaus rekomenduojamo kiekio. Panaši situacija yra ir su vaikais.
Kalbėdamas apie tendencijas, jis priminė, kad PSO rekomendacijose aiškiai nurodyta, jog daržovių kasdien reikia valgyti šiek tiek daugiau nei vaisių. Tuo metu lietuviai daro atvirkščiai: iš to nedidelio kiekio vaisių ir daržovių, kuriuos suvalgome per dieną, didžioji dalis yra vaisiai. Tai patvirtina ir VU atliekami tyrimai, rodantys tendenciją, kad lietuvių suvalgomų vaisių kiekis kasmet auga.
„Bendra vaisių ir daržovių vartojimo tendencija Lietuvoje lyg ir didėja. Tačiau, kas yra iš tiesų: vaisių mes valgome daugiau, o daržovių – vis mažiau“, – apgailestavo VU profesorius, pridūręs, jog norint gauti visas augaluose esančias medžiagas reikia gerti ne sultis, bet valgyti grynas daržoves ir vaisius.
Daržovės „atsakingos“ ir už mūsų laimės jausmą
Kodėl taip svarbu kasdienėje mityboje valgyti daugiau daržovių? Anot prof. R.Stuko, pirmiausia tai – pagrindiniai mūsų organizmo stambiamolekulinių angliavandenių tiekėjai. Be to, vaisiuose ir daržovėse gausu natūralių vitaminų ir mineralų. „Ką dažnai pamirštame, kalbėdami apie daržoves, tai, kad jos (ypač šakniavaisinės – morkos, burokai, ridikėliai, kaliaropės ir ropės) mums tiekia skaidulines medžiagas. O skaidulos, kas jau įrodyta moksliniais tyrimais, ne tik palaiko žarnyno veiklą, peristaltiką, bet ir gerųjų bakterijų, esančių žarnyne, gyvybingumą. Iš esmės skaidulos yra gerųjų žarnyno bakterijų maistas“, – pasakojo pašnekovas.
Kam reikalingos gerosios žarnyno bakterijos, sako prof. R.Stukas, taip pat jau daug žinome – moksle įvykęs proveržis, įvairūs tyrimai atskleidžia, kad jos veikia ne tik fizinę, bet ir psichinę žmogaus sveikatą. „Gerosios bakterijos svarbios bendrai sveikatos būklei, gerai savijautai, psichomotorinei raidai, net turi įtakos sergamumui kai kuriomis ligomis. Jos siejamos ir su psichoemocine sveikata. Daugelis žino laimės hormoną serotoniną – 95 proc. serotonino yra gaminama žarnyne, ne smegenyse. Jeigu žmogus nevalgo pakankamai skaidulų, kurių daugiausia galima gauti iš daržovių, anksčiau ar vėliau susiduria su sveikatos problemomis – tiek virškinimo, tiek emocinėmis. Jau nekalbant apie lėtines ligas, pvz., širdies ir kraujagyslių“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, dauguma lietuvių mitybą koreguoti pradeda jau susidūrę su sveikatos problemomis. Tačiau valgyti daugiau daržovių ir vaisių reikėtų nuo pat gimimo. T.y. jau su mamos pienu kūdikis turėtų gauti pakankamą vaisiuose ir daržovėse esantį vertingų medžiagų kiekį. „Rūpintis savimi ir valgyti pilnavertį maistą reikia ne tada, kai liga suima, bet kai esi visiškai sveikas. Geriausia – kuo ankstyvesniame amžiuje – tada būsime ir liksime sveiki“, – apie ligų profilaktikos svarbą sakė mitybos specialistas.
https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/mityba/prof-r-stukas-apie-darzoviu-nauda-visos-ligos-nuo-nervu-o-nuraminti-juos-gali-padeti-darzoves-1030-1372742?copied&fbclid=IwAR14sCq7pK4fpPPjL2NOkf60gCxLzbPbOlfIis19h8qLFV0NtbTHiRsv8z0&copied
