Naujienos

Spalio 9 d. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra Klaipėdos rajone Vėžaičių konferencijų centre organizavo renginį apie vietines maisto sistemas „Sveikesnis maistas – geresnis gyvenimas“, kuriame buvo pristatyti sėkmingai veikiantys vietos bendradarbiavimo ir trumpųjų tiekimo grandinių pavyzdžiai.

„Šiuo metu Lietuvos rinkoje dominuoja taip vadinamos ilgosios maisto tiekimo grandinės, kuomet gamybos-prekybos procese veikia daug tarpininkų. Trumpųjų tiekimo grandinių dalyviai sudaro vos 1,6 proc. rinkos, o galėtų užimti tikrai didesnę jos dalį. ES tokie maisto gamintojai sudaro net 15 proc. – tad turime į ką lygiuotis“, - įsitikinęs Agentūros direktorius Šarūnas Celiešius.

Vartotojus reikia šviesti

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo vystymosi tyrimų instituto profesorės Vilmos Atkočiūnienės nuomone, vietos maisto produktai nėra populiarūs tarp vartotojų, pirmiausia, dėl palyginti aukštos kainos (didelė dalis gyventojų, deja, svarbiausiu pasirinkimo kriterijumi laiko maisto pigumą) ir siauro asortimento. „Erzina tai, kad daug laiko sugaištama, kol produktas atkeliauja į namus: reikia tartis iš anksto, asmeniškai nuvykti į ūkį ar kt., – pirkimo iš mažų ūkių problemas vardijo profesorė. – Dažnas tiesiog nėra pasiruošęs gaišti santykinai daug laiko, kai prekybos centras visada šalia“.

Todėl, V.Atkočiūnienės nuomone, būtina daugiau šviesti visuomenę-valgytojus apie sveiką, kokybišką ir vertingą vietos ūkininkų auginamą ir perdirbamą maistą. Svarbu kalbėti viešai, kodėl verta gaišti daugiau laiko ir mokėti brangiau, bet nusipirkti aukštesnės maistinės vertės produktus. Vartotojai turi žinoti, kaip atsiranda ūkio produkcija, ir kodėl produktai atkeliaujantys tiesiai iš ūkių yra jiems vertingesni.
Šiuo metu potencialūs pirkėjai dažnai net nežino apie ūkininkus ar jų siūlomus produktus, nes šie yra per mažai reklamuojami.

Ūkininkų pajamas galima padidinti

Renginyje kalbėjusi Žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė pabrėžė, kad trumpesnė maisto tiekimo grandinė, kai savo užauginti produktai perdirbami ir tiekiami tiesiogiai vartotojui, gali garantuoti ūkininkui didesnį uždarbį.

Žemės ūkio kooperatinės bendrovės BIO LEUA vadovas Nikolajus Dubnikovas įsitikinęs, kad dabar ekonomika neskatina ekologiškai ūkininkauti ir perdirbtą produkciją parduoti šalies vartotojams. Šiuo metu yra pakankamai nemažai pačių ekologiškos produkcijos gamintojų. Didžiausia problema, kad dalis jų pagamintos produkcijos į lentynas atkeliauja kaip neekologiški gaminiai. „Pavyzdžiui, augini gyvulį ekologiškai ir, vos skerdyklos peiliui prisilietus, jo mėsa tampa neekologiška. Panašiai yra ir su augalininkystės produkciją – ekologiškai užauginti kviečiai po sumalimo tampa neekologiškais miltais“, – apie ekologiškai užaugintų produktų virsmą neekologiška produkcija kalbėjo BIO LEUA vadovas.

„Kita problema, kad, apskritai, didžioji dalis ekologiškų produktų kaip žaliava iškeliauja iš Lietuvos – beveik viskas yra eksportuojama“, – pridūrė N.Dubnikovas.

Laikas užimti deramą rinkos dalį

Ministro patarėja G.Pupšytė, teigė, kad Žemės ūkio ministerija paramai ikimokyklinio ugdymo įstaigoms 2020 m. skyrė 571 tūkst. Eur. Paramos tikslas – skatinti ekologiškų ir nacionalinės kokybės produktų vartojimą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Kitos programos – Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose –  metinis biudžetas siekia 5,4 mln. Eur.  

„Ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra viena iš aktualių rinkų. Ir tai ir reali rinkos dalis, kurią gali užimti Lietuvos ūkininkai, siūlydami savo produkciją,“ - įsitikinęs N.Dubnikovas. 

Pasak jo, Kauno rajone yra per 150 darželių. „Aš ir dar 3-4 ūkininkai aplink Kauną auginantys galvijus, viso poreikio neužtikrins – reikia visos šalies augintojų, nes mes vieni nieko negalime“, - kvietė ūkininkus bendradarbiauti N.Dubnikovas.

Agentūros Verslumo skatinimo ir tautinio paveldo skyrius įgyvendina projektą „Kaimo gyventojų socialinė įtrauktis, skurdo mažinimas ir ekonominė plėtra organizuojant trumpąsias maisto tiekimo grandines (Sveikesnis maistas – geresnis gyvenimas)“, kuris finansuojamas iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Lietuvos kaimo tinklas“.

Projekto tikslas - paskatinti smulkiuosius ūkininkus kooperuotis ir prisijungti prie trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo pasinaudojant valstybės ir ES teikiama parama.

Panašūs renginiai apie vietines maisto sistemas surengti Varėnoje vasario pabaigoje ir Zarasuose kovo pradžioje. Dar vieną planuojama surengti šio mėnesio pabaigoje.

Foto: Kristina Sereikaite Photography