Naujienos

Rugsėjo 29 d. ZUA (VŠĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra) tęsdama seminarų ciklą Lietuvos žemės ūkio, maisto ir gėrimų eksportuotojams organizavo nuotolinį seminarą „Ekologiškos produkcijos sertifikavimas: ką svarbu žinoti?“.

Seminarą pradėjo VMVT (Valstybinė maisto Veterinarijos tarnyba) direktoriaus pavaduotojas Mantas Staškevičius apžvelgdamas Gyvūninių maisto produktų eksporto į trečiąsias šalis pokyčius ir tendencijas. Pranešime pristatyta, kad eksportuojama produkcija, žaliavos, iš kurių gaminama eksportuojama produkcija, ir jų tiekėjai privalo atitikti ES, Lietuvos Respublikos ir šalies importuotojos reikalavimus, kuriais yra nustatoma eksportuojamos produkcijos sauga, kokybė ir kitos importo sąlygos. M. Staškevičius pabrėžė,  kad įmonė, ketinanti eksportuoti savo produkciją, visų pirma turi kreiptis į teritorinį VMVT padalinį ir pateikti privalomus dokumentus. Pranešėjas, įmonėms, norinčioms eksportuoti gyvūninės kilmės produkciją ir gauti VMVT sertifikatą, prieš tai rekomenduoja kooperuotis į asociacijas, koncentruotis į tikslines rinkas ir išsiaiškinti ekonominę situaciją bei teisinį reguliavimą konkrečioje rinkoje. Tuomet VMVT darbas vyktų operatyviau ir sklandžiau.

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra kviečia ugdymo įstaigas teikti paraiškas dalyvauti pažintinėje žuvininkystės programoje „Išauginta Europos Sąjungoje“ šiais –2020-2021– mokslo metais. Paraiškas dalyvauti programoje galima teikti dar visą savaitę - iki spalio 14 d. elektroniniu paštu zuvininkyste@zua.lt

Programoje gali dalyvauti šalies ugdymo įstaigų:
-1-4 klasių mokinių grupės;
-5-8 klasių mokinių grupės.

Žemės ūkio ministerijai skyrus trūkstamas lėšas jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, jų pakaks finansuoti visas pateiktas paraiškas, surinkusias nustatytą privalomą atrankos balų skaičių. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ 2020 m. birželio 1 – liepos 31 d. laikotarpiu buvo pateiktos 549 paraiškos.

Atlikus paraiškų atrankos vertinimą, nustatyta, jog paraiškų teikimo laikotarpiui skirtų 16,86 mln. Eur pakanka finansuoti tik 75-50,5 atrankos balų surinkusias paraiškas ir dalį 50 balų surinkusių paraiškų. KPP valdymo komitetas nusprendė skirti trūkstamą lėšų sumą – 1,87 mln. Eur – visoms paraiškoms, surinkusioms 50 atrankos balų.  Tai reiškia, kad lėšų pakaks finansuoti visas š. m. birželio–liepos mėnesiais pateiktas veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ paraiškas, surinkusias nustatytą privalomą atrankos balų skaičių..

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra smulkius gamintojus, ūkininkus bei amatininkus kviečia spalio 6 d. 15.30 val. į nuotolinį informacinį renginį „Kaina - prekės ženklo vertės suvokimo elementas“. 

„Kaina, neabejotinai kaip vienas iš produkto ar paslaugos marketingo komplekso elementų, įtakoja prekės ženklo suvokiamą vertę klientui. Prekės ženklas padeda sukurti ir įtvirtinti ryšius su vartotoju, atkreipiant jo dėmesį į prekę/paslaugą, o kaina lemia ar klientas yra pasiryžęs paskirti tam tikrą sumą įsigyti atstovaujamą produkciją, - įsitikinusi renginio lektorė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos  Bioekonomikos plėtros fakulteto lektorė, marketingo koordinatorė Vitalija Vanagienė.  - Tinkamai  valdant kainodaros procesą įmonėje produktas ar paslauga gali sulaukti didesnės sėkmės rinkoje“.

Į informacinį renginį registruotis galite jau dabar paspaudę nuorodą čia.

Tiesioginė transliacija vyks spalio 6 d. 15.30 val. per ZOOM platformą. Kiekvienam užsiregistravusiam dalyviui prisijungimas su nuorodomis bus išsiųsti el.paštu likus valandai iki renginio pradžios.

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros Socialinio bendradarbiavimo skatinimo skyrius, siekdamas išsiaiškinti Lietuvoje veikiančių kaimo bendruomeninių organizacijų veiklos pagrindines problemas, visą šių metų rugsėjį vykdė bendruomenių apklausą.

Apklausos analizėje pateikiama informacija apie kaimo bendruomenių vykdomos veiklas, įgūdžius ir gebėjimus, verslumą, dalyvavimą projektinėse veiklose. Plačiau susipažinti su apklausos rezultatais galite čia.

Nepaisant Kinijos ir JAV prekybiniuose santykiuose tvyrojusios įtampos, taip pat atsakomųjų Kinijos tarifų, kurie pastebimai sumažino JAV žemės ūkio eksportą į Kiniją 2018 ir 2019 metais, šalies žemės ūkio produkcijos pirkimai, palyginus su kitomis rinkomis, sparčiai kyla.  Šiuo metu Kinija yra didžiausia importuotoja pasaulyje, aplenkusi Europos Sąjungą bei JAV. 2019 m. Kinijos importas sudarė 133,1 mlrd. JAV dolerių. 

Kinijos importo augimui įtaką darė didėjančios šalies pajamos, kylantis gyvenimo lygis, urbanizacija, taip pat susirūpinimas maisto sauga. Ypatingai teigiamą reikšmę turėjo Kinijos tapimas Pasaulio Prekybos Organizacijos nare. Augančios Kinijos gyventojų pajamos lėmė mitybos įpročių pasikeitimą, kuris pasireiškė didesniu mėsos, pieno, perdirbtų maisto produktų vartojimu. Kinija taip pat yra pirmaujanti pieno produktų importuotoja, 2019 m. pieno importas Kinijoje sudarė 12 mlrd. JAV dolerių. 
 

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra organizuoja mokymo kursus konsultantams, siekiantiems gauti akreditaciją pagal „Augalų apsaugos konsultantų mokymo programą“, kodas 596162009, trukmė – 24 akad. val.

Registracija į mokymus vyks iki š. m. spalio 7 d. 

Norinčius dalyvauti mokymuose prašome registruotis elektroniniu paštu i.ziziene@zua.lt

Informacija apie mokymus tel. +370 616 35 156
 
 

Nepaisant Covid-19 pandemijos mestų iššūkių, Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijos eksporto rezultatai išliko pakankamai geri. Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad šiais metais bendras žemės ūkio ir maisto produktų eksporto augimas, palyginti su 2019 m., gali būti didesnis nei 5 proc.

Pasak žemės ūkio viceministro Evaldo Gusto, po spartaus eksporto augimo praėjusiais metais buvo sunku tikėtis jo tolesnio augimo esant pandemijai, tačiau pirmojo pusmečio rezultatai iš tiesų teikia optimizmo. Išlikę stabilūs ar padidėję žemės ūkio ir maisto produktų srautai rodo, kad mūsų gamintojai jau yra įsitvirtinę pasaulinėje tiekimo grandinėje ir gali sėkmingai konkuruoti net susidūrę su dideliais iššūkiais tarptautinėse rinkose. „Tai didžiulis išbandymas, bet jis iš tiesų teikia vilties, nes atliktas didelis darbas – tiek ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų, tiek pačių verslininkų –  diversifikuojant eksporto rinkas. Aktyvi naujų prekybos partnerių paieška duoda teigiamų rezultatų“, – sako viceministras.   

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai kartu su Enterprise Europe Network spalio 7 d., 10:00 – 11:00 val.  kviečia į nemokamą internetinį seminarą „Japonijos rinkos pristatymas“.

Seminaro temos: 

 - Eksportas į Japoniją: iššūkiai ir galimybės

Pranešėjas: Rokas Danilevičius, Lietuvos ambasados Japonijoje atašė

Japonijos ekonominės situacijos apžvalga, lietuviško eksporto į Japoniją dabartis ir tendencijos, eksporto procesas ir sunkumai.

 - Japonijos maisto sektorius Covid-19 metu

Pranešėjas: Deividas Kliučinskas, žemės ūkio atašė Japonijoje

Pačioje koronaviruso karantino pradžioje startavusią Šviečiamąją gyvulininkystės programą šią savaitę vainikavo vaikų ir jaunimo įgytų žinių bei kūrybinių darbų konkursas „Gyvulininkystė ir MES“.

Šviečiamąją gyvulininkystės programą, kurios  tikslas – skatinti vaikų ir jaunimo susidomėjimą gyvulininkyste, Žemės ūkio ministerija ir VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra organizuoja jau penkerius metus.

Šiais metais programoje dalyvavo 40 Lietuvos mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

Kviečiame Lietuvos maisto ir gėrimų sektoriaus įmones dalyvauti nuotoliniame B2B kontaktų renginyje, kuris skirtas Lietuvos ir Artimųjų Rytų maisto ir gėrimų sektoriaus įmonėms. 

Renginys vyks š. m. lapkričio 17 d., kurio metu pranešėjai pristatys eksporto galimybes Artimuosiuose Rytuose. Antroje renginio dalyje vyks individualūs nuotoliniai susitikimai su didžiausiomis Artimųjų Rytų maisto ir gėrimų sektoriaus įmonėmis. 

Daugiau informacijos rasite prisegtame kvietime, kurį rasite ČIA
 

Indonezija – viena iš Pietryčių Azijos šalių, kurioje ekonomika auga sparčiausiai, todėl yra labai patraukli Lietuvos žemės ūkio ir maisto gamintojams. Daugiausia iš Lietuvos į Indoneziją yra eksportuojama pieno produktų, būtent šių maisto produktų vartojimas minėtoje šalyje ženkliai didėja. 

Eksportas į Indoneziją yra įmanomas tik turint halal sertifikatą. ES atstovybė esanti Džakartoje, Indonezijoje parengė  gaires – detalų Halal produktų sertifikavimo procedūrų aprašymą.

Dokumentas gali būti naudingas įmonėms, kurios nori imtis maisto produktų ir gėrimų eksporto į Indonezijoje. Jį rasite ČIA.