Naujienos

Vasario 26 d. Varėnos rajone Dargužių kaime VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros Verslumo skatinimo ir tautinio paveldo skyrius pradėjo seminarų ciklą Lietuvos regionuose tema „Sveikesnis maistas – geresnis gyvenimas“.  Seminare kalbėta apie vietines maisto sistemas: savivaldos, bendruomenės bei trumpųjų tiekimo grandinių dalyvių bendradarbiavimą, nacionalinę bei ES paramą trumposioms tiekimo grandinėms organizuoti, plėtoti socialinius verslus ir kt. Pristatyti sėkmingai veikiantys vietos bendradarbiavimo, trumpųjų maisto tiekimo grandinių pavyzdžiai. Vienas iš jų – „Maruko ūkis“.

„Maruko ūkis“ – pradėjo veiklą prieš šešerius metus. Tai sėkmingas šeimos gyvulininkystės ūkio pavyzdys iliustruojantis, kaip turi veikti trumpųjų tiekimo grandinių dalyviai. Čia produkcija vartotojui patiekiama pagal principą – nuo lauko iki stalo – viską atlieką patys ūkininkai: užaugina gyvulius, pagamina produkciją ir patys ją parduoda. 

„Auginame sau, o produkcijos perteklių parduodame“, – sako „Maruko ūkio“ šeimininkas. Pats ūkininkas – Marius Verbaitis daugiau dirba su mėsa: dešrų gamyba, mėsos rūkymas ir kt., o jo antroji pusė – užsiima pieno gaminiais: pienas, sūriai, varškė.

Marius Verbaitis augo Kauno senamiestyje, vėliau emigravo užsienin, o dabar valdo nedidelį šeimos gyvulininkystės ūkį Varėnos rajone Dargužiuose. Gimtinė pašaukė, gimus vaikui. „Norėjau parodyti jam ir įrodyti sau, kad Lietuvoje gyventi galima. O kaimas – arčiau gamtos, kur yra ne tik asfaltas ir prekybos centras. Šeimininkas pasakoja, kad kaimą pamilo dar vaikystėje, kai vasaras leido pas močiutę – čia Dargužiuose.
„Pradžia buvo sunki,“ – pripažįsta ūkio šeimininkas.

„Nežinojau nuo ko pradėti, kaip ir ką daryti. Auginau viską – vištas, žąsis, triušius, avis ir kt. Dabar, manau apsistosiu ties stambiaisiais gyvuliais“, – gamtine žemdirbyste užsiimantis Marius Verbaitis gyvulius augina tik natūraliai. Jo tikslas vartoti kuo švaresnį maistą.  Pasak jo, ketverius metus rinkosi gyvūnus, kuriuos augins ūkyje. „Pirmosios veislinės vištos mano siūlomų gyvenimo sąlygų neatlaikė, – gyvūnai čia ganosi bei vaikščioja laisvai - ūkininkas jiems siūlo  ir padirbėti – patiems susirasti sliekų. – Dabar ūkyje auga vien tik vietiniai gyvūnai: tie kurie čia gimė ir užaugo“. 

Ūkininkas naudojosi Jaunajam ūkininkui teikiama KPP parama, taip pat ketina pasinaudoti ir parama apsaugai nuo vilkų. „Pernai per visus šiuos šešerius metus turėjau didžiausią nuostolį. Per du kartus vilkai išpjovė visą bandą – 30 avių, kurios netrukus turėjo atsivesti ir prieauglį, – apgailestavo ūkininkas. – Antrą kartą tokios klaidos nedarysiu – tinkamai neįsirengęs gardų, avių laikyti nepradėsiu“. Marius pažymi, jog nesitikėjo, kad vilkai ateis per Merkį, nes visa likusi teritorija buvo aptverta dviguba tvora. Tik 1,5 km riba su upe tvoros neturėjo.

Mariaus planuose – įsirengti pieno perdirbimo cechą, taip pat rūkyklą bei mėsos vytinimo patalpą. „Plėsti ūkio pajėgumų neturiu galimybių – visos aplinkinės žemės yra supirktos, o mano gyvuliai ištįsus metus gyvena laisvėje – jiems reikia daug ploto“, – pasakoja šeimininkas.

Daugiau sėkmingų pavyzdžių bus galima išgirsti ir kituose ciklo seminaruose Zarasų, Radviliškio bei Klaipėdos rajonuose. Į šiuos seminarus galite registruotis jau dabar, paspaudę nuorodą žemiau:
1. Zarasų r. Antalieptėje – kovo 10 d.
2. Radviliškio r. – kovo 26 d.
3. Klaipėdos r. – kovo 31 d.

Seminarų ciklas finansuojamas iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Lietuvos kaimo tinklas“.