Naujienos

Antradienį, gegužės 19 d. VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra organizavo nuotolinį seminarą apie Japonijos rinką, kuriame pranešimus skaitė Tokijuje reziduojantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio atašė Deividas Kliučinskas ir kviestinis rinkos ekspertas, Lietuvos ir Japonijos verslo asociacijos vykdantysis direktorius Andrius Geležauskas. Seminare dalyvavo virš 50 Lietuvos maisto ir gėrimų sektoriaus įmonių atstovų.

D. Kliučinskas pristatė dabartinę situaciją Japonijos maisto produktų rinkoje, didelį dėmesį skyrė Japonijos verslo kultūrai, dalinosi patarimais, savotiškais do's and don'ts (ką galima daryti ir ko ne) versle su japonais.

Renginio dalyviai susipažino su rinkos ypatybėmis, aktualiais pasikeitimais prekybos reguliavime, susijusias su pandemija, bei ilgalaikėmis Japonijos verslo aplinkos ir vartojimo perspektyvomis. Galbūt šiandien dėl kalbos barjero ir geografijos daliai įmonių Japonija atrodo tolima ir egzotiška rinka, tačiau situacija pamažu keičiasi - kaip renginio metu minėjo pranešėjai, jau turime tokių lietuviškų įmonių kaip Auga, Mantinga, Kauno Grūdai, Pieno žvaigždės, kurios sėkmingai prekiauja savo produkcija Japonijoje, dirbdamos su vietos partneriais. Tai puikiai įrodo, jog tikrai galime surasti savo pirkėjus šioje išlepintoje rinkoje.

Savo pranešime A. Geležauskas akcentavo, kad Japonijoje niekas nevyksta greitai, todėl planuojant verslą su japonais labai svarbu apsišarvoti kantrybe ir nesitikėti momentinių rezultatų. Šioje šalyje Lietuvos gamintojai yra vertinami kaip patikimi partneriai, tad neigiamo krūvio neturėjimas neabejotinai padės lietuviškiems produktams ilgainiui užimti savo nišą vietos rinkoje. Be abejo, reikia investuoti į kokybiškus savo produktų pristatymus japonų kalba, ne mažiau svarbus  ir dalyvavimas Japonijoje vykstančiose specializuotose parodose (tokiose kaip „Foodex“), kur galima pasiekti platesnį potencialių pirkėjų ratą. A. Geležauskas paragino įmones įdėti daugiau darbo kaip ruošiantis parodai (pavyzdžiui, galima išsiuntinėti potencialiems partneriams kvietimus atvykti į parodą ir pan.), taip ir po parodos. Ekspertas patarė nenuvertinti ir skaitmeninės rinkodaros, kurią reikėtų derinti su realiu marketingu, tokiu kaip degustacijos, parduotuvių veikla ir pan. Japonijoje sparčiai auga ir e. prekybos segmentas, kur galima atlikti visus marketingo veiksmus ir pačiam kontroliuoti procesą. Tačiau svarbu nepamiršti, kad būtina išsiskirti iš kitų gamintojų, kadangi konkurencija šioje rinkoje labai didelė - kitos šalys jau turi milžinišką įdirbį ir daugelį metų plėtojamus verslo santykius su Japonija.

Šiais metais dėl pandemijos nepavyko įgyvendinti Lietuvos kavinės lankytojų centre projekto, kuris buvo susietas su Olimpinėmis žaidynėmis, tačiau išlieka galimybė tą padaryti kitais metais. Be to, po penkerių metų Osakoje bus organizuojama paroda EXPO 2025, kur Lietuvos gamintojai turės puikią progą save pristatyti. Todėl tikimės, kad Lietuvos verslo ryšiai su Japonija toliau sėkmingai plėtosis ir ateityje lietuviški produktai dažniau atsiras ant japonų pietų stalo.

Rinkos ekspertas pastebėjo, kad tokios krizės, kaip ši, iš dalies yra gerai tuo, kad jų metu trūkinėja tiekimo grandinės ir atsiranda galimybės kitiems teikėjams. Jis pripažino, kad yra nusiteikęs optimistiškai ir mano, jog visiems kartu mums tikrai pavyks pasiekti rezultatą.

Pasibaigus seminarui, pranešėjai sulaukė klausimų apie grūdinių kultūrų, grikių, medaus, ir kitų produktų eksportą. Dalyviai domėjosi, kada planuojamas Japonijos maitinimo ir apgyvendinimo sektoriaus įmonių veiklos atnaujinimas, klausinėjo apie platintojų veiklą šalyje,   業務スーパー (Gyomu Super) mažmeninės prekybos tinklo parduotuvių veiklą ir jose parduodamus lietuviškus maisto produktus, prašė papasakoti apie šalyje populiarius pieno  produktus, desertus,  jų sudėtis ir pan.

Turint omenyje dabartines aplinkybes, pasirinktas seminaro formatas yra labai tinkamas tokio pobūdžio renginiams organizuoti. Maloniai nustebino didelis renginio dalyvių skaičius, jų dėmesys ir aktyvumas. Kviečiame dalyvauti mūsų renginiuose ir ateityje!