Žiemą amatininkai pasitiko Kuršėnuose sveikindami sėkmingiausius metų tradicinius amatininkus bei tradicinių amatų centrą. Agentūros bei Žemės ūkio ministerijos kasmet rengiamoje metinėje konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“ juos apdovanojo ir premijas įteikė Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus, kuris pažymėjo, kad išrinkti geriausius iš gražaus - bemaž tūkstantį siekiančio - tradicinių amatininkų būrio yra nelengva užduotis. 

„Geriausi žmonės yra amatininkai, nes būtent jie sukūrė mūsų valstybę ir vis dar tebekuria Lietuvos identitetą“, - konferencijos atidarymo metu kalbėjo VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros Verslumo skatinimo ir tautinio paveldo skyriaus vedėjas Paulius Uleckas. Prie sveikinimų prisijungė ir Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius, dėkodamas amatininkams už triūsą ir kūrybą prisidedant prie kultūros bei papročių išlaikymo ir linkėdamas, kad tradicijas būtų tęsiamos bei puoselėjamos idant šalis nepaskęstų globalizacijos mados liūne.

Sėkmingiausi amatininkai bei tradicinių amatų centras

Sėkmingiausiais 2023 metų tradiciniais amatininkais paskelbti ir premijos įteiktos:
tradicinio pynimo amato meistrei Virginijai Sebestinienei iš Alytaus 
bei skiedrinės stogdengystės amato puoselėtojui Gintui Čekauskui iš Šakių rajono 
2023 metais sėkmingiausiai dirbusiu išrinktas Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų name.

„Džiaugiuosi, kad buvau pastebėta ir įvertinta. Šis apdovanojimas - tai ne tik sėkmės ženklas. Tai atsakomybė nenuleisti kartelės ir pareiga būti pavyzdžiu kitiems jauniems amatininkams“, - kalbėjo 2023 m. sėkmingiausia amatininkė Virginija Sebestinienė.

„Svarbu nesustoti ties tuo, ką pasiekėme, o eiti į priekį ir skleisti nykstančią skiedrinės stogdengystės tradiciją“, - dėkojo susirinkusiems šių metų sėkmingiausiu amatininku pripažintas Gintas Čekauskas.

Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centro Arnetų name vadovė Regina Lukminienė dėkojo savo komandai. Jo manymu yra labai svarbu užtikrinti tradicijų gyvastį bei tęstinumą ir dar svarbiau užsiauginti pameistrius ir jiems perduoti savo žinias.

Konferencijoje apie puodžių karalystę bei Klaipėdos kraštą prieš šimtą metų

Šiais metais minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, konferencijos dalyviams Šilutės turizmo informacinio centro direktorė Agnė Abramovičienė pristatė etninę – kultūrinę Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto integraciją į Lietuvą. Į renginio vedėjo žurnalisto Edvardo Kubiliaus provokuojantį klausimą, ar buvusio Memelio (dabar Klaipėdos) gyventojai jaučiasi labiau kultūriškai pažengę nei didžlietuviai, A.Abramovičienė atsakė nenorom. „Turiu pripažinti, kad pramonė ir visą kitą buvo toliau pažengę... kai lietuviai 1923 m. įžengė į Memelį, čia jie pirmą kartą pamatė ir dujinį gatvių apšvietimą, kuris čia buvo jau nuo 19 a. vidurio. Pirmas elektrinis tramvajus, nors kitur buvo konkės traukiamos arklių, pirmas privatus pašto automobilis - viskas tik Memelyje“, - apie Klaipėdą prieš šimtmetį kalbėjo Šilutės turizmo centro direktorė.

Apie Kuršėnus, kurie tituluojami Lietuvos puodžių sostine pasakojo Šiaulių r. savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorė Birutė Poškienė. Etninės kultūros ir tradicinių amatų centras Kuršėnuose pernai pripažintas sėkmingiausiu šiemet duris atvėrė šios konferencijos dalyviams, visus nedidelėmis grupelėmis pakvietęs į ekskursiją po amatų centrą bei dvaro sodybą. Čia svečius priėmė ir vienu iš Puodžių karaliumi tituluojamas - Algimantas Tamašauskas.

B. Poškienė atkreipė dėmesį, kad Kuršėnų kraštas nuo seno garsėjo savo moliu, tad nenuostabu, kad tai keramikų ir puodžių kraštas. Taip pat šmaikštavo, kad padėjus jo po lovą, šeimose augo po šešis vaikus. Renginio vedėjas siūlė valdžiai atkreipti į tai dėmesį ir aprūpinti visas šeimas bent saujele molio, kad šalyje pagerėtų demografinė padėtis ir būtų kam saugoti tautinį paveldą.