Ar elektroninis laiškas, kuriuo suderintos užsakymo sąlygos yra laikomas rašytine pirkimo-pardavimo sutartimi?
 

Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalies 5 punkte yra įtvirtintas draudimas pirkti žemės ūkio ir (ar) maisto produktus nesudarius su šių produktų tiekėju rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties. Įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio ir maisto produktu pirkimo-pardavimo sutartis turi būti rašytinė ir atitikti Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme (toliau – Atsiskaitymo įstatymas)  nustatytas tipines žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas.

Atsiskaitymo įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja, kad pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su pardavėju rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį, kuri turi atitikti Atsiskaitymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties tipines sąlygas.

Abejuose įstatymuose yra įtvirtintas reikalavimas sudaryti rašytinę žemės ūkio ir (ar) maisto produktų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nei vienas iš jų nenustato konkrečių reikalavimų rašytinei pirkimo-pardavimo sutarties formai, tik nustatytas reikalavimas, kad sudaryta rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis privalo atitikti Atsiskaitymo įstatyme nustatytas tipines žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Agentūros nuomone, jeigu pirkėjas ir tiekėjas raštu (elektroniniu paštu, sąskaitoje-faktūroje, ar kitaip) suderina sąlygas, kurios atitinka Atsiskaitymo įstatyme nustatytas tipines žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, bei galima užtikrinti teksto apsauga ir identifikuoti jų parašus, toks rašytinis susitarimas gali būti prilyginamas rašytinei pirkimo-pardavimo sutarčiai.

Pažymime, kad Agentūra kiekvienu konkrečiu atveju vertins, ar tiekėjas sudarydamas tokios formos rašytinę pirkimo-pardavimo sutartį ją sudarė laisva valia, taip pat Agentūra vertins, ar tokioje sutartyje buvo susitarta dėl visų privalomų sutarties sąlygų ir ar aptartose sąlygose yra išreikšta tikroji tiekėjo valia.

Sudarant rašytines žemės ūkio ir maisto produktų pirkimo-pardavimo sutartis, Agentūra rekomenduoja vadovautis pavyzdinėmis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintomis pirkimo-pardavimo sutartimis.