Žalio pieno pardavėjai, kaip ir bet kurie kiti verslo subjektai, turi teisę į sąžiningas ir skaidrias sutarties sąlygas. Tačiau praktikoje pasitaiko klaidų ir nesusipratimų, kurie gali turėti neigiamų pasekmių tiek žalio pieno pardavėjams, tiek pirkėjams. Žemės ūkio agentūra pristato dažniausiai daromas klaidas ir pateikia rekomendacijas, kaip jų išvengti.

Vienašališkas sutarties sąlygų keitimas

Viena iš klaidų, kurią daro žalio pieno pardavėjai – sutikimas su vienašališkai keičiama sutartimi. Svarbu pabrėžti, kad sutartis (ar jos priedai) gali būti keičiami arba papildomi tik tada, kai abiem šalims pavyksta susitarti. Jei pardavėjas nesutinka su pirkėjo siūlymu, jis turi teisę derėtis dėl sąlygų.

Tuo atveju, kai kompromisas nepasiekiamas, pardavėjas gali nutraukti sutartį pagal sudarytos sutarties nuostatas.

Dar vienas svarbus aspektas – sutarties priedai. Sutarties priedas yra neatsiejama sutarties dalis, kuris galioja tik tada, kai ją pasirašo abi šalys. Tai reiškia, kad jei pardavėjas nesutinka su pirkėjo siūlymu dėl žalio pieno kainos ar kitų sąlygų, jis turi teisę nepasirašyti sutarties priedo arba pasirašyti aiškiai įrašant, kad žalio pieno pardavėjas nesutinka su pirkėjo siūloma kaina. Tik abiejų šalių susitarimu patvirtinti priedai turi teisinę galią.

Baudų ar delspinigių proporcingumas

Sutarties sąlygose paprastai numatomos baudos ar delspinigiai, kurie turi būti taikomi pažeidus tam tikras sutarties sąlygas. Vis dėlto žalio pieno pardavėjams rekomenduojama atidžiai įvertinti, ar pirkėjo siūlomos baudos dydis atitinka nesupirkto pieno kiekio vertę. Idealiu atveju, tam, kad pardavėjas nepatirtų nepagrįstų finansinių nuostolių, baudos dydis turėtų būti lygiavertis nenupirktam pieno kiekiui.

Atsakomybė už pieno kokybę

Kita klaida, kurią gali padaryti žalio pieno pardavėjai, yra sutarties sąlygos, pagal kurias jie prisiima atsakomybę už pieno kokybę po jo pristatymo pirkėjui. Pardavėjai turėtų atminti, kad nuo pieno pristatymo momento visa atsakomybė už jo kokybę tenka pirkėjui. Jei pienas buvo pristatytas tinkamos kokybės ir tai patvirtina atitinkami dokumentai, pirkėjas neturi teisės reikalauti atlyginti nuostolių dėl jo paties netinkamo pieno laikymo ar kitų su tuo susijusių problemų.

Svarbu, kad tiek pardavėjai, tiek pirkėjai vadovautųsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 146 „Dėl Pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis ir 4 priedu, kuriame įtvirtinta rekomenduojama pieno pirkimo–pardavimo sutarties forma. Tai padės išvengti nesusipratimų ir užtikrins sąžiningą bei skaidrų sutartinių santykių vykdymą.

Laikydamiesi minėtų rekomendacijų ir vengdami dažniausiai daromų klaidų, pardavėjai gali apsisaugoti nuo galimų teisinių problemų ir finansinių nuostolių. Tuo pačiu  bus užtikrintas abiems pusėms naudingas bendradarbiavimas.

Žemės ūkio agentūra prižiūri, kad asmenys, dalyvaujantys žalio pieno pirkimo-pardavimo procese, nevykdytų draudžiamų veiksmų, nustatytų Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme. Apie galimai nesąžiningus veiksmus galima pranešti agentūrai užpildant formą jos svetainėje, el. paštu pienokontrole@zua.lt arba telefonu +370 661 91694.