„Be iniciatyvių žmonių nebūtų nieko“, - antradienį Antalieptėje, kalbėdamas apie bendruomenių bei verslo geruosius bendradarbiavimo pavyzdžius, sakė Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas. Čia Inovatorių slėnyje VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros Verslumo skatinimo ir tautinio paveldo skyrius surengė jau antrąjį seminarą iš jų ciklo „Sveikesnis maistas – geresnis gyvenimas“.

Seminare mokslininkai, viešojo sektoriaus institucijų atstovai bei gamintojai pristatė vietines maisto sistemas, savivaldos, bendruomenės bei trumpųjų tiekimo grandinių dalyvių bendradarbiavimą, nacionalinę bei ES paramą trumposioms tiekimo grandinėms organizuoti, plėtoti socialinius verslus ir kt. Zarasų –Visagino regiono vietos veiklos grupės Strategijos įgyvendinimo vadovas Arvydas Veikšra kalbėjo apie sėkmingai veikiančius vietos bendradarbiavimo, trumpųjų maisto tiekimo grandinių pavyzdžius. Renginyje Inovatorių slėnio atstovas pasidalijo savo patirtimi vystant socialinį verslą.

Darbas jungia ir moko

Inovatorių slėnį prieš penkis metus įkūrė „Nacionalinio socialinės integracijos instituto” komanda, norėdama atverti duris kūrybos ir darbo erdvei gamtoje. 

Pasak Inovatorių slėnio vadovo Vytauto Eidėjaus, socialinio verslo misija yra visų pirma savo darbu teikti naudą bendruomenei, spręsti opiausias socialines problemas. „Mūsų tikslas yra prisidėti prie Lietuvos ir pasaulio socialinių inovacijų ir socialinio verslo plėtros, o taip pat, kurti erdvę, kurioje tai galėtų daryti ir kiti. Mes norime, kad Inovatorių slėnyje susitiktų kuo daugiau įvairiausių sričių specialistų, o iš naujų pažinčių gimtų socialinės, kultūrinės, aplinkosauginės ir verslo idėjos, šviesinančios mūsų dabartį ir ateitį“, – sako V. Eidėjus.

Inovatorių slėnis yra atviras bendradarbiavimui – galima rengti mokymus, seminarus ar kitus renginius. Komanda turi patirties dirbant su socialiniais projektais ir verslu, todėl iš anksto susitarus grupei žmonių, gali būti vedami mokymai žmogaus teisių, medijų ir informacinio raštingumo, socialinio verslo, lyderystės, pameistrystės temomis, taip pat organizuojami komandos formavimo užsiėmimai. Inovatorių slėnis dirba su jaunimu iš socialinės rizikos grupių. Vienas iš vystomų projektų yra „Įgūdžių laboratorija“. „Tai lyg alternatyvi mokykla. Jaunuoliai čia kartu gyvena ir gamina iš medžio inovatyvius dizaino gaminius, ugdo darbinius bei socialinius įgūdžius. Manome, kad pameistrystė yra tinkamas metodas ugdyti jaunų žmonių darbiniams įgūdžiams ir motyvacijai, kadangi rezultatas yra greitai matomas ir apčiuopiamas“, - įsitikinęs V.Eidėjus.
Inovatorių slėnyje dirba devyni darbuotojai, kurie gyvena netoliese Zarasų rajone. Veiklose dažnai padeda ir savanoriai.

Bendri interesai inicijuoja kooperaciją

Renginio dalyviai lankėsi ir Zarasuose, kur prieš porą metų atidaryta nedidelė užkandinė, pavadinta taip kaip ir ją atidaręs kooperatyvas – „Sartų lankų jautiena“. Čia dalyviai degustavo tikros jautienos sultinio. Be sultinio užkandinėje galima pasimėgauti ir kitais įvairiais patiekalais iš jautienos – pradedant blyneliais ir baigiant didkepsniais.

Prieš penkerius metus ūkininkas Gintaris Petrėnas su bendraminčiais įkūrė kooperatyvą „Sartų lankų jautiena“. „Iš pradžių buvome penkiese, paskui prisijungė dar, o dabar esame jau 9 ūkininkai“, – aiškino G.Petrėnas. Į kooperatyvą jungtis paskatino poreikis turėti išpjaustymo cechą ir noras pirkėjams parduoti šviežią, o ne šaldytą mėsą. Kaip teigia kooperatyvo įkūrėjas, kartu dirbant tai daryti daug paprasčiau. 

Zarasų rajone į kooperatyvą „Sartų lankų jautiena“ susibūrę ūkininkai tiekia itin kokybišką angusų veislės galvijų jautieną ne tik pastoviems klientams, bet ir šalies restoranams, parduotuvėms, greito maisto užkandinėms. 

Pasak ūkininko, iš pradžių tekdavo važinėti po turgelius ir ten prekiauti, tačiau, kai atsirado daug restoranų, parduotuvių, kurie ėmė pirkti produkciją, jau nebeapsimokėjo gaišti laiko prekiaujant turgavietėse. „Du kartus per savaitę darome lanką per Lietuvą veždami savo mėsą: Utena, Vilnius, Kaunas ir per Ukmergę vėl grįžtame namo“, – sakė ūkininkas. 

Nors visi į kooperatyvą susijungę ūkininkai dirba savo ar nuomojamas žemes – kooperatyvas savo žemės valdų neturi, tačiau visi augina būtent angusų veislės galvijus. „Norime, kad mūsų pirkėjai visada būtų garantuoti, kad gaus tokią pat ir kokybišką mėsą“, – apie tokį verslo modelį pasakojo G. Petrėnas.