Žemės ūkio agentūra atliko vietos veiklos grupių (VVG) interneto svetainių stebėsenos vertinimą. Jos rezultatai pristatyti parodos „Ką pasėsi... 2024“ metu vykusiame seminare „Lyderystės svarba vystant profesinį kapitalą vietos veiklos grupėse“. Stebėsenos tikslas - VVG interneto svetainių atitikimas privalomiems reikalavimams, nurodytiems „Vietos plėtros strategijų (VPS), įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklėse“. 

Pirmieji stebėsenos, atliktos 2023 m. birželį, rezultatai parodė, kad tik 65 proc. VVG interneto svetainių atitinka visus privalomus (34.1 - 34.21) punktus. Po pusmečio vykdyto antrojo stebėsenos etapo rezultatai nuteikė optimistiškai: VVG interneto svetainių būklė pagerėjo daugiau kaip 20 proc. Tai rodo, kad absoliuti dauguma VVG supranta interneto svetainių kokybės svarbą kuriant ir plėtojant kaimo vietovių teritorinį kapitalą. Siekiant didinti Leader programos rezultatų sklaidą bei jos pridėtinę vertę, Žemės ūkio agentūra VVG rekomendavo, kad savo interneto svetainėse informaciją apie įgyvendintus vietos projektus pateikti su aprašu, kuriame būtų nurodyti projekto tikslai, pasiekti rezultatai ir nauda, o taip pat pridėtos nuotraukos ir kita vaizdo medžiaga.

VVG privalo vykdyti VPS įgyvendinimo viešinimą pagal Viešinimo taisykles ir VPS, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisykles. Viena iš tinkamų VPS įgyvendinimo viešinimo priemonių yra VVG interneto svetainė. Taisyklių 33.1 papunktyje pažymima, kad VVG kaip VPS vykdytojos interneto svetainė yra privaloma VPS įgyvendinimo viešinimo priemonė.

Seminaro metu taip pat diskutuota bendradarbiavimo ir lyderystės temomis. Vietos veiklos grupių tinklo pirmininkė Helena Naglezienė savo pranešime „Lyderystės svarba vystant profesinį kapitalą vietos veiklos grupėse“ pažymėjo, kad vienas iš profesinio kapitalo augimo požymių ir varomųjų jėgų yra lyderystės pokytis. Jos nuomone, būtina kuo tampriau susieti VVG sukaupto profesinio kapitalo komponentus (žmogiškasis, socialinis, sprendimų priėmimo), kad jie palaikytų vienas kito vystymąsi, o VVG taptų proaktyviomis partnerystės organizacijomis.

Seminare kalbėjusi VDU Žemės ūkio akademijos prof. Vilma Atkočiūnienė akcentavo, kad VVG gali būti proaktyvios, jei jų veiklos aplinka pasižymi bendradarbiavimu ir lyderyste, o VVG organizacinė valdymo struktūra sudaro sąlygas efektyviam funkcijų pasidalinimui ir kolektyviniams veiksmams. 

Seminarą, skirtą VVG nariams ir kitiems kaimo plėtros dalyviams, organizavo Žemės ūkio agentūra, Vietos veiklos grupių tinklas ir VDU Žemės ūkio akademijos Kaimo plėtros administravimo magistrantūros studijų programos komitetas.

Žemės ūkio agentūros pranešimą rasite čia